Suma: €97.60
Suma: €97.60
Suma: €97.60
Preveñcija (lot. praeventio) – išankstinis kelio užkirtimas, užbėgimas už akių. Šiandien apie tai ir kalbėsime. Puikiai žinome, kaip svarbu imtis prevencinių priemonių kalbant apie sveikatą, tačiau dažnai net nesusimąstome, kad odą irgi galime prižiūrėti dar iki atsirandant problemai. Svarbu suprasti kaip išsivysto pagrindinės odos problemos, atpažinti, į kokias iš jų yra linkusi Jūsų oda ir kaip galime ją apsaugoti. Taigi, pateikiu 5 pagrindines veido odos problemas ir kelis patarimus, kaip su jomis kovoti.
Aknė (acne vulgaris) arba paprastieji spuogai – tai odos riebalinės liaukos ir viršutinės plauko folikulo dalies uždegimas. Pirmiausiai susiformuoja inkštirai, vėliau, veikiant bakterijai (lot. Cutibacterium acnes), išsivysto uždegimas, pasireiškiantis išbėrimu veido, krūtinės ir nugaros odoje. Informacijos apie aknės epidemiologiją Lietuvoje trūksta, bet apie problemos svarbą galime spręsti ir pažvelgę į kitų šalių statistiką – Amerikos dermatologijos akademijos duomenimis, spuogai yra labiausiai paplitusi odos liga Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su šia problema susiduria net 40 – 50 milijonų moterų ir ne tik paauglystėje, bet ir sulaukus 30 – 40 metų amžiaus ar daugiau. Dažniausiai aknė prasideda paauglystėje ir tęsiasi iki 20 – 30 metų amžiaus, bet gali atsirasti ir brandoje (net 15 procentų moterų su akne pirmą kartą gyvenime susiduria praėjus brendimo laikotarpiui).
Teisingas odos valymas ir tonizavimas kas dieną – pirmasis žingsnelis siekiant išvengti nešvarumų ir spuogelių ant Jūsų odos. Odą valyti ir tonizuoti reiktų ne tik vakare nuplaunant makiažą, bet ir ryte! Visada savo klientams odos priežiūrą prilyginu dantų higienai – juk dantis valome tiek ryte, tiek ir vakare, nesvarbu, kad naktį nieko nevalgėme. Lygiai ta pati rutina turėtų atsirasti ir prižiūrint odą. Į aknę linkusiai odai puikiai tinka gelinės konsistencijos ar putų pavidalo odos prausikliai, kurių sudėtyje yra nedidelė koncentracija salicilo rūgšties , benzonilio peroksido, sieros ar arbatmedžio aliejaus.
Senstant mūsų oda tampa trapi ir plona, ji taip pat pasidaro labiau linkusi į dehidrataciją ir jautresnė aplinkos daromai žalai, dėl to išryškėja raukšlės kaktos srityje, aplink akis ir lūpas, juoko raukšlės. Ne visos raukšlės atsiranda bėgant laikui, senstant. Dalis jų atsiranda ankščiau laiko dėl prastų įpročių ir netinkamos odos priežiūros. Raukšlės paprastai atsiranda dėl senėjimo procesų, tokių kaip glikacija, kūno masės praradimo, saulės žalos. Raukšles veide taip pat išryškina veido mimikos, rūkymas, nepakankamas išgeriamo vandens kiekis ir įvairūs kiti veiksniai. Tam tikrą laiką to išvengti galima saugojant odą nuo per didelės saulės spinduliuotės ir laikantis visavertės mitybos (vartojant karotenoidus, tokofenolius ir flavonoidus, vitaminus (A, C, D ir E), nepakeičiamas omega-3-riebalų rūgštis. Nenuostabu, kad botulino toksino injekcijos, skirtos raukšlėms mažinti, yra viena dažniausiai atliekamų procedūrų grožio srityje.
Ieškodami produktų kasdieninei odos priežiūrai, atkreipkite dėmesį į ingredientus, kurie slopina laisvųjų radikalų daromą žalą ir skatina kolageno gamybą. Tarp ingredientų ieškokite vitamino C. Dėka savo antioksidacinių savybių šis vitaminas skatina natūralius odos atsinaujinimo procesus, o tai padeda Jūsų kūnui atstatyti pažeistas odos ląsteles. Nepamirškite kremo, apsaugančio nuo saulės! Kai kurių kremų su SPF sudėtyje taip pat galima rasti antioksidantų – taip Jūsų oda bus ne tik apsaugota nuo žalingų UV spindulių poveikio, bet ir apsaugos nuo laisvųjų radikalų.
Hiperpigmentacija atsiranda tada, kai oda gamina per daug melanino (pigmento, kuris suteikia odai spalvą), dėl ko odos paviršiuje susidaro plokščios, tamsios dėmės, kurios tarpusavyje gali skirtis dydžiu ir spalva. Ši problema dažniausiai yra nepavojinga sveikatai, daugiau išlieka kaip estetinė problema ir gali paveikti skirtingus odos tipus turinčius, įvairaus amžiaus žmones. Hiperpigmentacija taip pat yra dažna problema, su kuria susiduriame po aknės gydymo.
Kovoti su hiperpigmentacija yra labai sunku, dėl to prevencija ypač svarbi. Siūlyčiau rinktis kremus, kurių sudėtyje būtų niacinamido (vitaminas B3, tirpi vitamino B forma), kuris ne tik veikia strazdanų, pigmentinių dėmių matomumą, bet ir mažina odos vėžio riziką, ar glikolio rūgšties, kuri ne tik veikia šviesinančiai, bet ir keratolitiškai, t.y. minkština keratiną – pagrindinį odos komponentą, ko pasekoje oda ilgiau savyje išlaiko drėgmę, taiga puikiai tinka sausesnės odos savininkams.
Nepamirškite ir apsaugos nuo saulės – būtent saulės spinduliuotė yra viena dažniausių priežasčių pigmentinėms dėmėms susidaryti!
Jautresnės ir plonesnės odos savininkus dažnai pasipuošia išryškėjusiais raudonais kraujagyslių kapiliarais, kurie laikui bėgant gali tapti vis ryškesni. Dažnu atveju ši odos problema gali būti tiesiog paveldėta, tačiau neretai nutinka ir taip, jog raudoni kapiliariai išryškėja dėl žalingų įpročių ar nesveikos mitybos. Lietuvoje kuperozė gana dažnai sutinkama problema, daugiau pasitaikanti moterų tarpe.
Visiškai panaikinti odos raudonį sudėtinga, tačiau šią problemą galima kontroliuoti naudojant odos priežiūros priemones skirtas nuraminti sudirgusiai odai. Svarbu atsiminti, kad kuperozę neigiamai veikia saulės poveikis, vėjas, šaltas oras, alkoholis, aštrūs maisto produktai, kava ir daug histaminų turintis maistas, todėl svarbu žinoti šias priežastis ir jų vengti. Apsauga nuo saulės yra ne mažiau svarbi sprendžiant šią problemą.
Daug histaminų (tai žmogaus organizme natūraliai gaminama medžiaga, dalyvaujanti kraujospūdžio ir imuninės sistemos reguliavimo procesuose ir nervų sistemos funkcijose) yra šiuose produktuose: alkoholis, ypač raudonasis vynas ir šampanas, sūriai, jūros gėrybės, rauginti kopūstai, kai kurios daržovės (pvz., pomidorai, špinatai, baklažanai), kai kurie vaisiai ir uogos (pvz., braškės, ananasai, bananai), šokoladas, visi rauginti (fermentuoti) produktai.
Egzema vadinamas lėtinis, neinfekcinis odos uždegimas, kurio metu odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys ir šiurkštūs. Neretai egzemą papildo ir didesnis ar mažesnis odos bėrimas. Pasauliniu mastu su šia problema susiduria maždaug 230 mln. žmonių (3,5% gyventojų). Egzema dažniau pasitaiko vaikams, metams bėgant daugumos egzema sergančių vaikų simptomai pradeda silpnėti, o iki dešimtųjų gyvenimo metų net 70 procentų vaikų egzemą išauga. Likusiesiems 30 procentų egzema tampa nuolatine gyvenimo palydove, su kuria tenka išmokti gyventi. Mokslininkai ir gydytojai vis dar negali pateikti vienareikšmio atsakymo į klausimą kas sukelia egzemą. Šiuo metu vyraujanti nuomonė yra tokia, kad šią problemą sukelia ne vienas konkretus veiksnys, o kelių, tarpusavyje iš pažiūros nesusijusių veiksnių kombinacija. Tarp svarbiausių egzemos kaltininkų – genetiniai ir aplinkos veiksniai, odą įautrinantys produktai, bei pakitusi imuninės sistemos funkcija.
Venkite gaminių, kurių sudėtyje yra chemikalų ir kitokių medžiagų, dirginančių ir pažeidžiančių Jūsų odos apsauginį barjerą. Odą plaukite nearomatizuotomis priemonėmis. Egzemai paūmėjus, būtina atsisakyti vandens procedūrų, muilo, patartina vilkėti natūralaus pluošto drabužius, be to, būtina sustiprinti organizmo imuninę sistemą.
